POPIEÞIUS BENEDIKTAS XVI

„Visuomet dþiaukitës Vieðpatyje“ (Fil 4, 4)

Þinia 27-osios Pasaulinës jaunimo dienos proga

Brangûs jaunuoliai!

Dþiaugiuosi vël galëdamas kreiptis á jus 27-osios Pasaulinës jaunimo dienos proga. Mano ðirdyje tebegyvi prisiminimai apie mûsø susitikimà Madride praëjusiø metø rugpjûtá. Tai buvo ypatingos malonës metas, kai Vieðpats palaimino jaunuolius, susirinkusius ið viso pasaulio. Dëkoju Dievui uþ visus vaisius, kuriuos davë tas renginys, vaisius, kuriø jaunuoliai ir jø bendruomenës ateityje patirs vis gausiau. Dabar þvelgiame jau á kità mûsø susitikimà Rio de Þaneire 2013 m. Jo tema – „Eikite ir padarykite mokiniais visas tautas“ (plg. Mt 28, 19).

Šiø metø Pasaulinës jaunimo dienos tema paimta ið ðventojo Pauliaus paraginimo Laiðke filipieèiams: „Visuomet dþiaukitës Vieðpatyje“ (4, 4). Dþiaugsmas yra krikðèioniðkosios patirties ðerdis. Per kiekvienà Pasaulinæ jaunimo dienà iðgyvename didelá dþiaugsmà, bendrystës dþiaugsmà, buvimo krikðèionimis dþiaugsmà, tikëjimo dþiaugsmà. Tai vienas ið mûsø susitikimø bruoþø., Liûdesio ir nerimo paþenklintame pasaulyje dþiaugsmas yra svarbus krikðèioniðkojo tikëjimo groþio ir patikimumo liudijimas.

Baþnyèia paðaukta neðti á pasaulá dþiaugsmà, autentiðkà ir tvarø dþiaugsmà, dþiaugsmà, kurá angelai paskelbë piemenims tà naktá, kai gimë Jëzus (plg. Lk 2, 10): Dievas ne tik prakalbo, ne tik ávykdë þmonijos istorijoje ástabiø þenklø, bet ir taip prie mûsø prisiartino, kad tapo vienu ið mûsø ir pragyveno visà þmogaus gyvenimà. Kiek daug jaunø þmoniø aplink jus ðiais sunkiais laikais turi iðgirsti, kad krikðèioniø þinia yra dþiaugsmo ir vilties þinia! Norëèiau kartu su jumis apmàstyti ðá dþiaugsmà ir tai, kaip já surasti, kad galëtumëte já giliau patirti ir perteikti kiekvienam sutiktajam.

1. Mûsø ðirdis sukurta dþiaugtis

Dþiaugsmo troðkimas glûdi kiekvieno vyro ir kiekvienos moters ðirdyje. Daug labiau negu nedelsiamo ir trumpalaikio pasitenkinimo mûsø ðirdis ieðko tobulo, pilnatviðko ir tvaraus dþiaugsmo, gebanèio suteikti „skonio“ mûsø egzistencijai. Tai ypaè galioja jums, nes jaunystë yra gyvenimo, pasaulio, kitø ir savæs nuolatinio atradimo metas, atvirumo ateièiai metas ir metas, kai labai trokðtama laimës, draugystës, dalijimosi ir tiesos, metas, kai jaudina aukðti idealai ir kuriami dideli planai.

Kiekviena diena kupina nesuskaièiuojamø Vieðpaties dovanojamø maþø dþiaugsmø – dþiaugsmo gyventi, dþiaugsmo gërëtis gamtos groþiu, dþiaugsmo dël gerai atlikto darbo, dþiaugsmo padëti kitiems, nuoðirdþios ir tyros meilës dþiaugsmo. Ádëmiau paþvelgæ, surastume daugybæ kitø prieþasèiø dþiaugtis: tai laimingos akimirkos ðeimos gyvenime, draugystë, savo talentø atradimas, sëkmës, ið kitø sulaukti pagyrimai, gebëjimas save iðreikðti ir suvokti, kad esi suprastas, jausmas, kad padëjai kitiems. Taip pat naujø þiniø ágijimas studijuojant, naujø horizontø atsivërimas keliaujant ir susitikimø metu, galimybë kurti ateities projektus. Paminëti galëtume ir didþiøjø literatûros kûriniø skaitymà, gërëjimàsi meno ðedevrais, muzikos klausymàsi ar muzikavimà, filmo þiûrëjimà. Visi ðie dalykai mus tikrai gali dþiuginti.

Bet kiekvienà dienà susiduriame ir su daugybe sunkumø ir giliai viduje imame nerimauti dël ateities, net galime suabejoti, ar tik trokðtamas pilnatviðkas ir tvarus dþiaugsmas nëra iliuzija ir bëgimas nuo tikrovës. Daugelis jaunuoliø savæs klausia: ar tobulas dþiaugsmas apskritai ámanomas? Ieðkoti dþiaugsmo galima leistis ávairiais keliais, kai kurie pasirodo klaidingi, net pavojingi. Bet kaip atskirti tikrà ir tvarø dþiaugsmà nuo nedelsiant patirto ir apgaulingo malonumo? Kaip surasti gyvenime tikrà dþiaugsmà, kuris iðliktø ir mûsø neapleistø sunkumø akimirkomis?

2. Tikrojo dþiaugsmo ðaltinis yra Dievas

Autentiðkas dþiaugsmas, ir nedideli kasdieniai, ir didþiausi gyvenime dþiaugsmai, kyla ið Dievo, net jei ið pirmo þvilgsnio taip neatrodo. Todël kad Dievas yra amþinosios meilës bendrystë, begalinis dþiaugsmas, kuris neuþsisklendþia, bet sklinda, kad aprëptø visus, kuriuos Dievas myli ir kurie myli Dievà. Dievas sukûrë mus pagal savo paveikslà ið meilës, kad galëtø apipilti mus savo meile ir pripildyti savo artumu bei malone. Dievas nori padaryti mus savo dieviðkojo ir amþinojo dþiaugsmo dalininkais ir padeda mums suvokti, kad mûsø gyvenimo vertë ir gilioji prasmë yra bûti jo sutiktiems, priimtiems ir mylimiems, bûti priimtiems ne trapiai – þmogiðkai, bet besàlygiðkai – dieviðkai: að esu mylimas, turiu vietà pasaulyje ir istorijoje, esu asmeniðkai mylimas Dievo. Jei Dievas mane priima ir myli ir að esu tuo tikras, tada aiðkiai ir patikimai þinau, jog gera, kad esu gyvas.

Dievo begalinë meilë mums pilnatviðkai atsiskleidþia Jëzuje Kristuje. Jame glûdi mûsø ieðkomas dþiaugsmas. Evangelijoje regime, kad dþiaugsmas lydi Jëzaus gyvenimo pradþios ávykius. Arkangelui Gabrieliui skelbiant Mergelei Marijai, kad ji bus Iðganytojo motina, jo pirmutinis þodis yra: „Dþiaukis!“ (Lk 1, 28). Jëzui gimus, Vieðpaties angelas piemenims sako: „Štai að skelbiu jums didá dþiaugsmà, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimë Iðganytojas. Jis yra Vieðpats Mesijas“ (Lk 2, 10–11). Kûdikio ieðkoti iðëjæ iðminèiai, „iðvydæ þvaigþdæ, jie be galo dþiaugësi“ (Mt 2, 10). Viso ðio dþiaugsmo prieþastis yra Dievo, tapusio vienu ið mûsø, artumas. Bûtent tai ðventasis Paulius turi galvoje raðydamas filipieèiams: „Visuomet dþiaukitës Vieðpatyje! Ir vël kartoju: dþiaukitës! Jûsø meilumas tebûna þinomas visiems. Vieðpats yra arti“ (Fil 4, 4–5). Mûsø dþiaugsmo pirmutinë prieþastis yra mus priimanèio ir mylinèio Vieðpaties artumas.

Susitikimas su Jëzumi visada kelia didþiulá vidiná dþiaugsmà. Tai liudija daug Evangelijos istorijø. Prisiminkim Jëzaus apsilankymà pas Zachiejø, nesàþiningà mokesèiø rinkëjà ir vieðà nusidëjëlá. Jëzus jam pasakë: „Man reikia ðiandien apsilankyti tavo namuose.“ Tada, pasak ðventojo Luko, Zachiejus „su dþiaugsmu priëmë já“ (Lk 19, 5–6). Tai – susitikimo su Vieðpaèiu dþiaugsmas, Dievo meilës, galinèios perkeisti visà mûsø gyvenimà ir atneðti iðganymà, pajutimo dþiaugsmas. Zachiejus nusprendþia keisti gyvenimà ir atiduoti pusæ savo turto vargðams.

Jëzaus kanèios valandà ta meilë iðryðkëja visa savo galia. Þemiðkojo gyvenimo pabaigoje, vakarieniaudamas su draugais, Jëzus pasako: „Kaip mane Tëvas mylëjo, taip ir að mylëjau. Pasilikite mano meilëje! ... Að jums tai kalbëjau, kad jumyse bûtø manasis dþiaugsmas ir kad jûsø dþiaugsmui nieko netrûktø“ (Jn 15, 9, 11). Jëzus trokðta nuvesti savo mokinius ir kiekvienà ið mûsø á dþiaugsmo, kuriuo dalijasi su Tëvu, pilnatvæ, kad Tëvo meilë jam bûtø mumyse (plg. Jn 17, 26). Krikðèioniðkojo dþiaugsmo esmë – bûti atviram Dievo meilei ir priklausyti jam.

Evangelijoje pasakojama, kad Marija Magdalietë ir kitos moterys nuëjo aplankyti kapo, kur Jëzus buvo palaidotas po mirties. Angelas apreiðkë joms ástabià naujienà apie Jëzaus prisikëlimà. Tada, pasak evangelisto, jos nubëgo nuo kapo „apimtos iðgàsèio ir didelio dþiaugsmo“ pasidalyti linksma þinia su mokiniais. Pakeliui moterys sutiko Jëzø, kuris tarë: „Sveikos!“ (Mt 28, 8–9). Joms buvo dovanotas iðganymo dþiaugsmas. Kristus yra gyvas ir tas, kuris nugalëjo blogá, nuodëmæ ir mirtá. Jis yra tarp mûsø kaip Prisikëlusysis ir pasiliks su mumis iki pasaulio pabaigos (plg. Mt 28, 20). Blogis mûsø gyvenime netaria paskutinio þodþio; tikëjimas á Kristø sako, kad nugali Dievo meilë.

Gilus dþiaugsmas yra vaisius Šventosios Dvasios, daranèios mus Dievo vaikais, gebanèiais patirti ir ragauti jo gerumo ir kreiptis á já „Aba – Tëve“ (plg. Rom 8, 15). Dþiaugsmas yra Dievo artumo ir veikimo mumyse þenklas.

3. Iðlaikyti krikðèioniðkàjá dþiaugsmà ðirdyje

Èia mums kyla klausimas, kaip gauti ir iðlaikyti ðià gilaus, dvasinio dþiaugsmo dovanà?

Vienoje ið psalmiø sakoma: „Dþiaukis ið ðirdies Vieðpaèiu, ir jis suteiks tau, ko trokðta tavo ðirdis“ (Ps 37, 4). Jëzus mums aiðkino, kad „su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslëptu lobiu. Atradæs já, þmogus niekam nesako; ið to dþiaugsmo eina, parduoda visa, kà turi, ir perka tà dirvà“ (Mt 13, 44). Dvasinio dþiaugsmo atradimas ir iðsaugojimas yra susitikimo su Vieðpaèiu vaisius. Jëzus kvieèia mus sekti paskui já ir visà gyvenimà remti juo. Brangûs jaunuoliai, nebijokite surizikuoti atverti savo gyvenimà Jëzui Kristui ir jo Evangelijai. Bûtent per tai surasite vidinæ ramybæ ir tikràjà laimæ. Bûtent per tai pilnatviðkai gyvensite kaip Dievo vaikai, sukurti pagal jo paveikslà ir panaðumà.

Ieðkokite dþiaugsmo Vieðpatyje: dþiaugsmas yra tikëjimo vaisius ir kasdienis Vieðpaties artumo, jo draugystës pripaþinimas: „Vieðpats yra arti!“ (Fil 4, 5). Tai kliovimasis Vieðpaèiu, augimas jo paþinimu ir meile. Netrukus pradësime Tikëjimo metus, jie mums padës ir mus padràsins. Brangûs bièiuliai, iðmokite regëti, kaip Dievas veikia jûsø gyvenime, atrasti já kasdienio gyvenimo ávykiuose. Patikëkite, kad jis visada iðtikimas sandorai, sudarytai su jumis jûsø Krikðto dienà. Þinokite, Dievas niekada jûsø neapleis. Daþnai kreipkite akis á já. Jis atidavë dël jûsø savo gyvybæ ant kryþiaus, nes jus myli. Jo tokios didelës meilës kontempliacija þadina mûsø ðirdyje viltá ir dþiaugsmà, kuriø niekas negali sugriauti. Krikðèionys niekada negali liûdëti, nes sutiko Kristø, atidavusá dël jø savo gyvybæ.

Ieðkoti Vieðpaties ir surasti já savo gyvenime reiðkia priimti jo þodá, dþiuginantá mûsø ðirdá. Pranaðas Jeremijas raðë: „Kai tavieji þodþiai buvo man duoti, juosius ryte prarijau, – tavasis þodis atneðë man dþiaugsmà ir ðirdies linksmybæ“ (Jer 15, 16). Iðmokite skaityti ir apmàstyti Šventàjá Raðtà. Ten surasite atsakymus á savo svarbiausius klausimus dël tiesos. Dievo þodis atskleidþia jo ástabius darbus þmonijos istorijoje, pripildo mus dþiaugsmo ir akina ðlovinti ir garbinti: „Ateikite, dþiaugsmingai giedokime Vieðpaèiui; ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniûbsèia“ (Ps 95, 1, 6).

Liturgija yra ypatinga vieta, kur Baþnyèia iðreiðkia gaunamà ið Vieðpaties dþiaugsmà ir perteikia já pasauliui. Kiekvienà sekmadiená krikðèioniø bendruomenë per ðv. Miðias ðvenèia pagrindiná iðganymo slëpiná – Kristaus mirtá ir prisikëlimà. Tai labai svarbus momentas visiems Vieðpaties mokiniams, nes sudabartinama jo meilës auka. Sekmadienis yra diena, kai susitinkame su prisikëlusiu Kristumi, klausomës jo þodþio ir maitinamës jo Kûnu ir Krauju. Kaip girdëjome vienoje ið psalmiø: „Ši diena yra Vieðpaties duota, – linksminkimës ir dþiûgaukime“ (Ps 118, 24). Per Velykø vigilijà Baþnyèia gieda Exultet, dþiaugsmo, kad Jëzus Kristus nugalëjo nuodëmæ ir mirtá, himnà: „Tedþiûgauja dangaus angelø minios! ... Tesilinksmina nuðvitusi þemë ... Nuo galingos tikinèiøjø giesmës skliautai ðie tevirpa.“ Krikðèioniðkasis dþiaugsmas gimsta ið suvokimo, kad esam mylimi Dievo, kuris tapo þmogumi, paaukojo uþ mus gyvybæ ir nugalëjo blogá bei mirtá. Tai reiðkia gyventi meile jam. Šventojo Kûdikëlio Jëzaus Teresë, jauna karmelitë, raðë: „Jëzau, dþiaugiuosi mylëdama tave“ (P 45, 1897 m. sausio 21 d.).

4. Meilës dþiaugsmas

Brangûs bièiuliai, dþiaugsmas artimai susijæs su meile. Tai viena nuo kitos neatsiejamos Šventosios Dvasios dovanos (plg. Gal 5, 23). Meilë kelia dþiaugsmà, o dþiaugsmas yra meilës forma. Palaimintoji Teresë ið Kalkutos atkartojo Jëzaus þodþius „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35) sakydama: „Dþiaugsmas yra meilës tinklas, kuriuo galima pagauti sielas; Dievas dovanoja linksmai. Kas dovanoja su dþiaugsmu, dovanoja daugiau.“ Pasak Dievo tarno Pauliaus VI: „Paèiame Dieve visa yra dþiaugsmas, nes visa yra dovanojimas“ (Apaðtaliðkasis paraginimas Gaudete in Domino, 1975 05 09).

Turëdami prieð akis ávairias savo gyvenimo sritis, þinokite, kad mylëti reiðkia bûti pastoviam, patikimam ir iðtikimam ásipareigojimams. Tai daugiausia galioja draugystei. Mûsø draugai tikisi, kad bûsime nuoðirdûs, iðtikimi ir sàþiningi, nes tikra meilë iðtveria ir sunkumø laikotarpius. Tas pat pasakytina apie jûsø darbà, studijas ir teikiamas paslaugas. Iðtikimybë ir iðtvermë darant gera teikia dþiaugsmà, net jei ne visada ið karto.

Norëdami patirti meilës dþiaugsmà, turëtume bûti ir dosnûs. Negalime tenkintis duodami minimaliai. Gyvenime turime visapusiðkai ásipareigoti ir ypatingà dëmesá skirti vargðams. Pasauliui reikia kompetentingø ir dosniø vyrø ir moterø, trokðtanèiø tarnauti bendrajam gëriui. Visomis iðgalëmis sàþiningai studijuokite, plëtodami savo talentus, ir jau dabar palenkite juos tarnauti kitiems. Kad ir kur bûtumëte, ieðkokite bûdø, kaip padëti kurti teisingesnæ ir þmoniðkesnæ visuomenæ. Visà gyvenimà vadovaukitës tarnystës dvasia, o ne galios, materialinës sëkmës ir pinigø siekiu.

Kalbëdamas apie dosnumà, norëèiau paminëti vienà ypatingà dþiaugsmà. Tai dþiaugsmas, kurá jauèiame atsiliepdami á paðaukimà paskirti visà savo gyvenimà Vieðpaèiui. Brangûs jaunuoliai, nebijokite, jei Kristus ðaukia jus á paðvæstàjá, vienuoliðkàjá, misionieriðkàjá gyvenimà ar á kunigystæ. Bûkite tikri, jis pripildo dþiaugsmo visus, kurie atsiliepia á jo kvietimà palikti viskà, kad bûtø su juo, ir nepadalyta ðirdimi atiduoti save visà tarnavimui kitiems. Lygiai taip Dievas suteikia didelio dþiaugsmo vyrams ir moterims, visiðkai atiduodantiems save vienas kitam santuokoje kurti ðeimà ir bûti Kristaus meilës Baþnyèiai þenklais.

Leiskite priminti jums treèià elementà, vedantá á meilës dþiaugsmà. Tai leisti broliðkai meilei augti mûsø paèiø ir mûsø bendruomeniø gyvenime. Bendrystë ir dþiaugsmas artimai susijæ. Neatsitiktinai ðventasis Paulius ragina: „Visada dþiaukitës Vieðpatyje!“ (Fil 4, 4), vartodamas daugiskaità, ir kreipiasi á visà bendruomenæ, o ne á individualius narius. Tik gyvendami broliðka bendryste patiriame tà dþiaugsmà. Apaðtalø darbuose pirmoji krikðèioniø bendruomenë nusakyta ðiais þodþiais: „Savo namuose tai vienur, tai kitur lauþydavo duonà, su dþiugia ir tauria ðirdimi drauge vaiðindavosi“ (Apd 2, 46). Praðau jûsø visomis iðgalëmis padëti mûsø krikðèioniðkosioms bendruomenëms bûti ypatingomis dalijimosi, dëmesingumo ir rûpinimosi vieniems kitais vietomis.

5. Atsivertimo dþiaugsmas

Brangûs bièiuliai, patirti tikrà dþiaugsmà taip pat reiðkia atpaþinti pagundas, nutolinanèias mus nuo jo. Šiandienë kultûra neretai spaudþia mus tuètuojau pasiekti tikslus, laimëjimus ir malonumus. Tai skatina ne iðtvermæ, sunkø darbà ir iðtikimybæ ásipareigojimams, bet nepastovumà. Siunèiama þinia ugdo vartotojiðkà màstysenà ir þada apgaulingà laimæ. Patirtis moko, kad turtai nelaiduoja laimës. Kiek daug þmoniø yra apsupti materialiniø turtø, o jø gyvenimas kupinas nevilties, liûdesio ir tuðtumo! Trokðdami tvaraus dþiaugsmo, turime gyventi meile ir tiesa, gyventi Dievu.

Dievas trokðta, kad bûtume laimingi. Štai kodël davë konkreèias kelio gaires – Ásakymus. Laikydamiesi jø, surandame gyvenimo ir laimës takà. Ið pirmo þvilgsnio jie gali atrodyti kaip draudimø sàraðas ir kliûtis mûsø laisvei. Taèiau ásigilinæ Kristaus naujienos ðviesoje pamatysime, kad ásakymai yra esminiø ir vertingø taisykliø, kaip laimingai gyventi pagal Dievo planà, rinkinys. Ir prieðingai, daþnai regime, jog apsisprendimas statydinti gyvenimà nusigræþus nuo Dievo ir jo valios baigiasi nusivylimu, liûdesiu ir nesëkmës iðgyvenimu. Nuodëmës kaip atsisakymo klausyti Dievo ir jo draugystës atmetimo patirtis padaro mûsø ðirdá niûrià.

Kartais krikðèioniðkojo gyvenimo kelias nelengvas, o iðtikimybë Dievo meilei susiduria su kliûtimis, ir retkarèiais suklumpame. Taèiau Dievo gailestingumas mûsø niekada neapleidþia, jis visada teikia mums galimybæ sugráþti pas já, susitaikyti su juo ir patirti jo atleidþianèios bei vël priimanèios meilës dþiaugsmà.

Brangûs jaunuoliai, daþnai eikite Atgailos ir Sutaikinimo sakramento! Tai ið naujo atrandamo dþiaugsmo sakramentas. Šventosios Dvasios praðykite ðviesos, kurios reikia, kad pripaþintume savo nuodëmingumà ir melstume Dievo atleidimo. Reguliariai, giedrai ir kupini pasitikëjimo ðvæskite ðá sakramentà. Vieðpats visada iðties rankas jus priimti, nuplaus jus ir ávesdins á savo dþiaugsmà, nes danguje dþiaugiamasi net dël vieno atsivertusio nusidëjëlio (plg. Lk 17, 7).

6. Dþiaugsmas iðbandymø laikotarpiais

Galiausiai ðirdyje dar gali sukirbëti abejonë, ar tikrai ámanoma dþiugiai gyventi iðbandymø, ypaè skausmingiausiø ir slëpiningiausiø, laikotarpiais. Ramybës neduoda mintis, ar sekimas paskui Vieðpatá, savæs patikëjimas jam tikrai atneða laimæ.

Atsakymas galëtø bûti patirtis tokiø paèiø kaip ir jûs jaunuoliø, suradusiø Kristuje ðviesà, teikianèià jëgø ir vilties net sunkiausiose situacijose. Palaimintasis Petras Jurgis Frasatis (Pier Giorgio Frassati) (1901–1925) per savo trumpà gyvenimà patyrë daug iðbandymø, tarp jø buvo ir tokia romantinë patirtis, kuri já giliai suþeidë. Tokiomis aplinkybëmis jis seseriai paraðë: „Klausi, ar að laimingas. Kaip galëèiau toks nebûti? Kol tikëjimas teikia jëgø, esu laimingas. Katalikas negali bûti nelaimingas... Paskirtis, kuriai esame sukurti, neatsiejama nuo erðkëèiø kelio, bet tas kelias nëra liûdnas. Jis dþiugina net tada, kai jame pasitaiko ir skausmo“ (Laiðkas seseriai Lucianai, Turinas, 1925 02 14). Palaimintasis Jonas Paulius II, pateikdamas palaimintàjá Petrà Jurgá kaip pavyzdá jaunimui, apibûdino já kaip „jaunuolá, uþkreèiantá dþiaugsmu, nugalëjusiu daugybæ jo gyvenimo sunkumø“ (Kreipimasis á jaunuolius, Turinas, 1980 04 13).

Chronologiðkai mums artimesnë yra neseniai palaimintàja paskelbta Klara Badano (Chiara Badano) (1971–1990). Ji patyrë, kaip skausmas gali bûti meilës perkeistas ir slëpiningai bûti panardintas dþiaugsme. Labai kentëdama nuo vëþio, aðtuoniolikmetë Klara meldësi Šventajai Dvasiai uþ sàjûdþio, kuriam priklausë, jaunuolius. Melsdama sau iðgijimo ji taip pat praðë Dievo apðviesti visus tuos jaunuolius savo Dvasia ir suteikti jiems iðminties bei ðviesos. „Tai tikrai buvo Dievo artumo akimirka. Fiziðkai kentëjau, bet mano siela dainavo“ (Laiðkas Chiarai Lubich, Sassello, 1989 12 20). Jos ramybë ir dþiaugsmas kilo ið visiðko pasitikëjimo Vieðpaèiu ir susitaikymo su savo liga kaip slëpininga jo valios jos ir visø labui apraiðka. Ji daþnai kartodavo: „Jëzau, jei tu to trokðti, tai to trokðtu ir að.“

Šiedu liudijimai, atrinkti ið gausybës kitø, rodo, kad tikri krikðèionys niekada nebûna apimti nevilties ar liûdni net susidurdami su sunkiais iðbandymais, kad krikðèioniðkasis dþiaugsmas yra ne bëgimas nuo tikrovës, bet antgamtinë galia, padedanti atlaikyti kasdienio gyvenimo iððûkius. Þinome, kad nukryþiuotas ir prisikëlæs Kristus yra èia su mumis ir kad jis visada yra iðtikimas draugas. Bûdami jo kanèios dalininkai, esame ir jo ðlovës dalininkai. Su juo ir jame kanèia perkeièiama á meilæ. O èia atrandame dþiaugsmà (plg. Kol 1, 24).

7. Dþiaugsmo liudytojai

Brangûs bièiuliai, baigdamas norëèiau padràsinti jus bûti dþiaugsmo misionieriais. Negalime bûti laimingi, jei kiti nëra laimingi. Dþiaugsmu reikia dalytis. Eikite ir skelbkite kitiems jaunuoliams apie dþiaugsmà suradus brangø lobá, kuris yra pats Jëzus. Negalime pasilaikyti tikëjimo dþiaugsmo sau: kad liktø mumyse, turime já perteikti kitiems. Šventasis Jonas sakë: „Kà matëme ir girdëjome, skelbiame ir jums, kad ir jûs turëtumëte bendravimà su mumis... Ir tai mes raðome, kad mûsø dþiaugsmas bûtø tobulas“ (1 Jn 1, 3–4).

Krikðèionybë kartais pateikiama kaip gyvensena, kuri dusina laisvæ ir yra prieðinga mûsø laimës ir dþiaugsmo troðkimams. Tai toli graþu netiesa. Krikðèionys tikrai laimingi, nes þino, jog jie ne vieni, þino, kad juos savo rankose visada laiko Dievas. Jums, jaunieji Kristaus sekëjai, tenka uþduotis parodyti pasauliui, kad tikëjimas atneða laimæ ir dþiaugsmà, kuris tikras, pilnatviðkas ir tvarus. Jei kartais krikðèioniø gyvenimas atrodo varginantis ir nuobodus, kaip tik jûs pirmi turite parodyti dþiugià ir laimingà tikëjimo pusæ. Evangelija yra „geroji naujiena“, kad Dievas mus myli ir kad kiekvienas ið mûsø jam svarbus. Parodykite pasauliui, kad tai tiesa!

Bûkite karðti naujosios evangelizacijos misionieriai! Neðkite ieðkantiems bei kenèiantiems dþiaugsmà, kurá Jëzus trokðta jiems dovanoti. Neðkite á ðeimas, mokyklas ir universitetus, á darbo vietas ir draugø grupes, visur, kur gyvenate. Pamatysite, kaip tai uþkreèiama. Gausite ðimtàkart daugiau – savo paèiø iðganymo dþiaugsmà ir Dievo gailestingumo veikimo kitø ðirdyse dþiaugsmà. O kai paskutinæ dienà stosite Vieðpaties akivaizdon, iðgirsite já iðtariant: „Gerai, ðaunusis ir iðtikimasis tarne! … Eikð á savo ðeimininko dþiaugsmà!“ (Mt 25, 21).

Telydi jus ðiame kelyje Mergelë Marija. Ji ásileido Vieðpatá á save ir paskelbë apie tai ðlovinimo ir dþiaugsmo giesme – Magnificat: „Mano siela ðlovina Vieðpatá, mano dvasia dþiaugiasi Dievu, savo Gelbëtoju“ (Lk 1, 46–47). Marija visa ðirdimi atsiliepë á Dievo meilæ paskirdama savo gyvenimà tarnauti jam nuolankiai ir visà save atiduodant. Jos ðaukiamasi kaip „Mûsø Dþiaugsmo Prieþasties“, nes ji dovanojo mums Jëzø. Teveda ji jus á tà dþiaugsmà, kurio niekas neástengs ið jûsø atimti!

Vatikanas, 2012 03 15

BENEDICTUS PP. XVI
_____________________________________

© Vertë „Baþnyèios þinios“
Paskelbë KATALIKAI.LT